Biržų herbas
Biržams herbą su Magdeburgo teisėmis suteikė karalius Zigmantas Vaza 1589 m.
Herbo auksiniame lauke ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu. Paukščio kojos ir snapas auksiniai, nagai - sidabriniai. Skydą juosia žalias laurų vainikas. Herbo simboliai pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų karinę šlovę, kunigaikščių kilmę, miesto priklausomybė Radviloms. Biržų herbas unikalus yra tuo, kad geltoną skydą, kuriame pavaizduota plevėsuojanti balta vėliava su juodu Romos imperijos ereliu, juosė antikinis laurų vainikas. Tokį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę bei kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų herbas.
1788 – 1792m. per Ketverių metų seimo reformas, Biržų herbas galima sakyti pasikeitė iš esmės, Biržai turėję savo herbą su juodu ereliu daugiau kaip 200 metų, gavo Kėdainių herbą. Manytina, kad taip atsitiko, todėl kad ir Biržai, ir Kėdainiai priklausė Radviloms. „Žymus heraldikos specialistas E.Rimša netgi tokį „Biržų herbą“ drąsiai laiko heraldikos smukimo pavyzdžiu.“[2] Herbas buvo visai nepanašus į prieš tai buvusį, apvalus, nuskeltas skydas, vienoje pusėje geltona spalva, kitoje mėlyna. Geltoname lauke vaizduojamas juodas erelio sparnas su žmogaus odos spalvos koja, koja yra įsiterpusi į mėlyną lauką ir laiko sidabrinę pasagą su trim auksiniais kryžiais. Žmonės pasipriešinę Ketverių metų seimui, susivienijo į Targovicos konfederaciją, tad buvo pašalinti visi Ketverių metų seimo nutarimai. Tačiau Biržai ir vėl neatgavo savo tikrojo herbo, nes per antrąjį ir trečiąjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimus, Lietuva neteko savarankiškumo. Beveik visa Lietuva pateko į carinės Rusijos sudėtį. Biržai kaip miestas, net nebuvo įtrauktas Rusijos miestų sąrašus, tad nebuvo net verta tikėtis kad Biržai turės savo ar kitokį herbą.
Tarybiniais laikais Biržai atgavo savo herbą, tik buvo padarytos kelios klaidos jį atkuriant, skydas tapo raudonas, ereliui ant krūtinės buvo uždėtas taip pat raudonas skydas su Astikų giminės trim ragais (Radvilų ir Astikų herbai skiriasi, nes po to kai Radvilų protėvis Kristinas Astikas gavo trijų ragų herbą, giminė pasidalijo į Astikus ir Radvilas). Galimas daiktas, kad herbo skydas nusidažė raudonai, dėl tarybinės meilės raudonai spalvai, simbolizuojančiai kraują.
Kai Lietuva tapo nepriklausoma, Biržai atgavo savo tikrąjį herbą. „Dailininkas Egils Skuja, remdamasis pirmąja 1589m. privilegija, atkūrė Biržų herbą. Jis buvo pateiktas Lietuvos heraldikos komisijai. Atsižvelgdamas į jos išvadą, Lietuvos respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas 1997 11 06 dekretu patvirtino Biržų miesto herbą.
Herbo auksiniame lauke ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu. Paukščio kojos ir snapas auksiniai, nagai - sidabriniai. Skydą juosia žalias laurų vainikas. Herbo simboliai pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų karinę šlovę, kunigaikščių kilmę, miesto priklausomybė Radviloms. Biržų herbas unikalus yra tuo, kad geltoną skydą, kuriame pavaizduota plevėsuojanti balta vėliava su juodu Romos imperijos ereliu, juosė antikinis laurų vainikas. Tokį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę bei kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų herbas.
1788 – 1792m. per Ketverių metų seimo reformas, Biržų herbas galima sakyti pasikeitė iš esmės, Biržai turėję savo herbą su juodu ereliu daugiau kaip 200 metų, gavo Kėdainių herbą. Manytina, kad taip atsitiko, todėl kad ir Biržai, ir Kėdainiai priklausė Radviloms. „Žymus heraldikos specialistas E.Rimša netgi tokį „Biržų herbą“ drąsiai laiko heraldikos smukimo pavyzdžiu.“[2] Herbas buvo visai nepanašus į prieš tai buvusį, apvalus, nuskeltas skydas, vienoje pusėje geltona spalva, kitoje mėlyna. Geltoname lauke vaizduojamas juodas erelio sparnas su žmogaus odos spalvos koja, koja yra įsiterpusi į mėlyną lauką ir laiko sidabrinę pasagą su trim auksiniais kryžiais. Žmonės pasipriešinę Ketverių metų seimui, susivienijo į Targovicos konfederaciją, tad buvo pašalinti visi Ketverių metų seimo nutarimai. Tačiau Biržai ir vėl neatgavo savo tikrojo herbo, nes per antrąjį ir trečiąjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimus, Lietuva neteko savarankiškumo. Beveik visa Lietuva pateko į carinės Rusijos sudėtį. Biržai kaip miestas, net nebuvo įtrauktas Rusijos miestų sąrašus, tad nebuvo net verta tikėtis kad Biržai turės savo ar kitokį herbą.
Tarybiniais laikais Biržai atgavo savo herbą, tik buvo padarytos kelios klaidos jį atkuriant, skydas tapo raudonas, ereliui ant krūtinės buvo uždėtas taip pat raudonas skydas su Astikų giminės trim ragais (Radvilų ir Astikų herbai skiriasi, nes po to kai Radvilų protėvis Kristinas Astikas gavo trijų ragų herbą, giminė pasidalijo į Astikus ir Radvilas). Galimas daiktas, kad herbo skydas nusidažė raudonai, dėl tarybinės meilės raudonai spalvai, simbolizuojančiai kraują.
Kai Lietuva tapo nepriklausoma, Biržai atgavo savo tikrąjį herbą. „Dailininkas Egils Skuja, remdamasis pirmąja 1589m. privilegija, atkūrė Biržų herbą. Jis buvo pateiktas Lietuvos heraldikos komisijai. Atsižvelgdamas į jos išvadą, Lietuvos respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas 1997 11 06 dekretu patvirtino Biržų miesto herbą.
Komentarai
Rašyti komentarą