Biržų pilis

Biržų pilis - vienintelė Lietuvoje renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas. Anot legendos, bebaigiant ją statyti, vis sugriūdavęs vienas pilies kampas; nuolat atstatomas jis vėl nugriūdavo tarsi užkerėtas. Imta baimintis, jog toje sienoje įkūnyta dangaus bausmė, taigi išminčiai žiniuoniai patarė užkalbėjimą nutraukti. Mėnulio pilnaties metu, jiems patiems nusprendus pasiaukoti tėvynės labui, sienoje buvo užmūryta iš bažnyčios po tuoktuvių grįžtanti jaunavedžių pora. Netgi šalį siaubiant karams, kuomet pilis buvo sugriauta, pietrytinis jos kampas išliko tvirtas – kaip lietuvių krašto žmonių meilės ir ištikimybės tėvynei bei artimui ženklas.

Biržų pilis – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje.
Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dabar Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.

Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Per 1600–1629 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija ir per 1655–1660 m. Švedų tvaną Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė. 1625 m. pilis buvo sugriauta. Pagal 1627 m. sutartį pilis grąžinta Radviloms. 1637–1682 m. pilis buvo atstatinėta, atsisakyta mūrinio sutvirtinimo, pastatyti nauji rūmai. Pagal 1655 m. rugpjūčio 10 d. Radvilų ir švedų Rygos sutartį nebaigta rekonstruoti Biržų pilis vėl atiteko švedams. 1657 m. sausio 24 d. 190 žmonių švedų įgula pasidavė LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei, kuri apgriovė pilį, sudegino miestą. 1659 m. rugpjūčio 20 d. pilį atsiėmė Boguslavo Radvilos dragūnai. 1659–1669 m. pataisyti pylimai, užtvanka, pastatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas.
Per 1700–1721 m. Šiaurės karą, 1701 m. vasario 26 d. pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė antišvedišką Biržų sutartį.
1704 m. rugsėjo 14 d. pilį vėl užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus.
XVI–XVII a. Biržų pilis yra reikšmingas Lietuvos ir šiaurės rytų Europos civilinės bei karinės statybos pavyzdys.
Biržų pilis buvo statyta ir fortifikuota, atsižvelgiant į naujus kariavimo būdus ir efektyvią gynybą nuo ištobulėjusios artilerijos. Smailiakampiai bastionai buvo įrengti visuose keturiuose pilies kiemo kampuose. Apsauginis perkasas supo bastionus ir juos jungusius pylimus. Kiemo vakariniame pakraštyje buvo sumūrytas pailgas trijų aukštų rezidencinis korpusas, o šalia jo – evangelikų reformatų bažnyčia su aukštu bokštu. Labai svarbus ne tik gynybinis statinys, bet ir architektūros akcentas – pilies vartų dviaukštis mūrinis bokštas, priešais vienintelį kelią į pilį – medinį tiltą. Bokštas stovėjo išilgai rytinio pylimo. Į pilies kiemą buvo galima patekti per koridorių vartų pastate.
Pirmosios pilies įrenginių komplekso planavimas renesansinis, bet pastatų konstrukcijose kartu su renesanso bruožais pasitaiko ir gotikos reliktų.
Po karo su švedais pilies atstatymą organizavo Boguslavas Radvila. Perstatytoji Biržų pilis buvo gerokai didesnė už pirmąją ir užėmė 13 ha plotą. Joje buvo daug įvairių mūrinių ir medinių pastatų, iš kurių ypač išsiskyrė rezidenciniai rūmai bei senųjų vartų vietoje pastatytas naujas vartų pastatas.
Interjero įranga buvo puošni ir ištaiginga. Kambariuose stovėjo krosnių iš glazūruotų koklių su ornamentiniais motyvais ir Radvilų heraldiniais ženklais. Rūmuose buvo daug (apie 1000) paveikslų ir skulptūrų. Ypač meniškai buvo įrengtas valgomasis – didelė salė, kurios lubos dekoruotos karinės tematikos tapyba. Originalus buvo vartų pastato dekoras ir išdėstymo kompozicija. Labai svarbus inžinerinis ir gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platų apsauginį perkasą.
1811 m. Biržų pilis atiteko grafams Tiškevičiams. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pilies kieme užveistas sodas. 1931 m. kieme pastatytas Jonušo Radvilos skulptūrinis biustas.Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema.
1955-1962 m. rūmų liekanos konservuotos. 1984 m. ir 1994 m. atstatytos rytinio bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsiai. 1970 m. atstatytas, o 2001 m. perstatytas pilies tiltas. 1978-1986 m. atstatyta rūmų centrinė dalis ir vakarinė siena.
1989 m. pilies rūmuose atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“