Biržai. Alaus kelias

Biržai. Alaus kelias

Alus jau nuo senovės žinomas visoje Lietuvoje.

Nuo seno žinoma, kaip geriausių aludarių kraštu, tapo šiaurės Lietuva (ypač Biržai, Kupiškis, Pasvalys). Todėl ir Biržų alus pateko į istorijos užrašus, tapo kultūros bei meno dalimi. Tai įrodo ir Biržų krašto muziejuje ,,Sėla” saugoma Tiškevičių, peremusių alaus daryklą iš nusigyvenusių didikų Radvilų 1881 metais gaminamo alaus butelio atiketė. Šioje eiketėje matoma, kad Biržuose grafų Tiškevičių darykloje gaminamas ,,Biržų alus” pačioje alaus gimtinėje Vokietijoje buvo apdovanotas parodų medaliais.

·        Kaimuose alų virdavo kone kiekvienas pagal savo gaminimo technologijas, kurios būdavo perduodamos sūnums iš kartos į kartą.

·        Nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais. 

·        1704 m. po mūšio su švedais, kurio metu buvo beveik sunaikintas visas miestas – pirma buvo atstatyta alaus darykla, o ne miesto rotušė.

·        1686 m. buvo įkurtas bendras aludarių cechas - Biržų alaus darykla.

·        1973 m. alaus darykla „Biržų alus“ buvo prijungta prie Panevėžio alaus daryklos „Kalnapilis”.

·        Biržų alaus daryklos savininkas buvo Petras Variakojis. Lietuvos pramoninkas.

·        Bravoro įrengimai (alaus daryklos įrengimai).

        2004 metais ,,Biržų alus” įrengė naują filtravimo modelį, kuris pakeitė senuosius alaus daryklos   įrangas.